Biomasę, pavyzdžiui, medžio drožles, kaitinant mažai deguonies turinčioje aplinkoje, gaunamos bioanglys. Dėka anglies sekvestravimo savybių, galimos naudos žemės ūkyje bei, tikėtina, teigiamo poveikio klimatui, bioanglys pastaruoju metu sulaukė mokslo bendruomenės dėmesio. Pirmieji tyrimai rodo, kad bioanglys gali būti naudingos siekiant pagerinti dirvožemio maistines savybes bei vandens prieinamumą, tuo pačiu sumažinant maistinių medžiagų nutekėjimą iš dirvožemio. Prie eksperimento pietinėje Estijos dalyje prisidėjo ir Pipelife – šiam projektui tiekėme specialiai pagamintus šulinius.
Daugelyje Europos regionų drenažo sistemos žemės ūkyje atlieka ypatingai svarbų vaidmenį. Tačiau, vis daugiau tyrimų rodo, kad drenažo vandens nuotėkis gali prisidėti prie vandens telkinių taršos. Sausinant vandens perteklių laukuose, dažnai išplaunamos dirvožemio maistinės medžiagos. Ilgainiui žemė tampa mažiau derlinga, atsiranda eutrofikacijos rizika bei prastėja upių ir ežerų vandens kokybė.
Neseniai Helsinkio universiteto Žemės ūkio mokslų katedros docento Priit Tammeorg atliktame tyrime nagrinėjama ar bioanglies filtrai padėtų spręsti aukščiau išvardintas problemas. Dr. Tammeorg vadovauja tyrimų grupei AgriChar, kuri daugiausiai dėmesio skiria bioanglies įtakai dirvožemio savybėms. Ankstesni AgriChar ilgalaikių eksperimentų rezultatai rodo, kad dėka poringos struktūros, bioanglys gali sugerti ir saugoti maistines dirvožemio medžiagas, pavyzdžiui, azotą. Be to, įrodyta, kad tam tikrų bioanglių naudojimas padidina dirvožemio derlingumą bei pagerina derlių.
Šiuo metu AgriChar pietų Estijoje, Vilkandi apskrityje, atlieka studiją apie ilgalaikį bioanglies poveikį drenažui. Tyrėjai bioanglį naudoja kaip užpilamą filtrą aplink drenažo sistemas ir stebi, kaip šis filtruojamasis sluoksnis veikia drenažo vandens kokybę.
„Pastaruosius 15 metų visame pasaulyje lauko eksperimentuose buvo tiriamos įvairiausios bioanglys. Tačiau visų šių tyrimų metu bioanglys pilamos viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, kurio storis paprastai yra mažesnis nei 30 centimetrų. Mūsų metodas šiame eksperimente išsiskiria, nes eglių bioanglį pylėme maždaug vieno metro gylyje 5 centimetrų storio sluoksniu. Taip bioanglis yra apsaugota nuo vėjo erozijos, suformuotas filtras yra ilgalaikis ir gali turėti naudos nutekančio vandens kokybei. Šiame tyrime dėmesį telkiame į azoto, fosforo ir anglies nuostolius. Tai pirmasis tokio pobūdžio eksperimentas pasaulyje”, - sako Dr. Tammeorg.
Tam, kad galėtų įvertinti bioanglies filtrų efektyvumą, tyrimo grupei reikėjo specialiai pritaikytų srauto matavimo šulinių. Šulinių viduje įvirinta sienelė su V formos įpjova viršuje – tokiu būdu tyrėjai gali išmatuoti vandens srautą.
Glaudžiai bendradarbiaudama su tyrimo grupe, Pipelife Estija suprojektavo ir suvirino aštuonis individualius Ø800 drenažo šulinius. Šuliniai įrengti dar 2021 metų birželį. Eksperimento pradžioje duomenų įrašai buvo daromi rankiniu būdu. 2022 m. gegužę, naudojant vandens lygio registratorius, šuliniuose įdiegta automatinė duomenų rinkimo sistema, informaciją renkanti tiksliai ir realiu laiku.
Kurdamas matavimo šulinių koncepciją ir brėžinius, Dr. Tammeorg glaudžiai bendradarbiavo su Pipelife pardavimų atstovu Kasparu Järve ir Pipelife techniniais specialistais. Šuliniai buvo suprojektuoti ir pagaminti taip, kad visiškai atitiktų projekto reikalavimus, būtų patikimi ir funkcionalūs.
"Norėčiau išskirti Pipelife lankstumą sprendimo paieškose ir užsakymo įvykdymo greitį. Kitos įmonės Estijoje taip pat atlieka suvirinimą pagal užsakymą, tačiau Kasparas Järve iš Pipelife akivaizdžiai išsiskyrė operatyvumu, greita reakcija bei pasiūlė efektyviausią ir ekonomiškiausią sprendimą. Nedvejodami ateityje bendradarbiautume su Pipelife Estija ir rekomenduojame šią įmonę kitiems!” – sako Dr. Tammeorg.
Vienas pagrindinių projekto reikalavimų – šulinių patvarumas. Kadangi šaldamas vanduo plečiasi, kilo pavojus, kad žiemos speigai šulinius gali sugadinti. Nepaisant tyrimo grupės pastangų rudenį šulinius nusausinti ir užkimšti, vandens lygis upelyje viršijo numatytą, vanduo pateko į kai kurių šulinių vidų ir, atėjus žiemai, užšalo. Negana to, prasidėjus potvyniams du šulinius nunešė srovė. Šie šuliniai rasti įstrigę į didelio skersmens betoninį vamzdį. Nepaisant visko, visi aštuoni Pipelife šuliniai atlaikė papildomas apkrovas ir nepaprastas oro sąlygas.
„Kai reikėjo iškelti šulinius, buvome labai nustebinti suvirintų jungčių tvirtumo. Pavyzdžiui, turėjome ekstremalią situaciją, kai visiškai pilną vandens ir akmenų šulinį reikėjo iškelti tik už vienos rankenos. Tai neįtikėtinai stiprūs šuliniai“, – komentuoja Dr. Tammeorg.
Lauko eksperimentai tęsiami, o tyrimų rezultatus paskelbti moksliniame straipsnyje tikimasi 2024 m. Gauti duomenys suteiks vertingos informacijos apie tai, kaip bioanglys gali būti panaudotos siekiant užkirsti kelią dirvožemio išplovimui, apsaugoti vandens telkinius nuo žemės ūkio taršos bei padės įgyti daugiau žinių apie bioanglių sistemas ir jų įtaką šiltnamio efektui.
Atsakysime kaip įmanoma greičiau
El. laiškas