Nuolat augantis elektros energijos poreikis, kintantys saugumo reikalavimai ir vis dažnėjantys klimato kaitos lemiami pavojai verčia keisti duomenų perdavimo ir elektros tinklų projektavimo būdus. Poreikis diegti atsparesnę infrastruktūrą, savaime suprantama, padidino susidomėjimą didesniu patvarumu, patikimumu ir paprastesne priežiūra pasižyminčiais sprendimais, pavyzdžiui, betoniniuose blokuose įrengiamomis kabelių apsaugos sistemomis.
Pakalbinome keturis požeminės elektros infrastruktūros ekspertus - Marius Engebrethsen, Lars Solbjørg, Kåre Yttervik and Rob van Hoorn - ir paprašėme jų papasakoti apie kabelių apsaugos vamzdžių blokų privalumus ir trūkumus, palyginti šias sistemas su kitais Europos rinkose siūlomais sprendimais, bei aptarėme, į kokius projektavimo ir montavimo aspektus turėtų atsižvelgti elektros tinklų operatoriai ir rangovai, norėdami projektus įgyvendinti ekonomiškai ir kokybiškai.
Kabelių apsaugos blokas yra elektros bei duomenų paskirstymo infrastruktūros kabelių apsaugos ir valdymo sprendimas. Kabelių blokai paprastai įrengiami po žeme ir yra sudaryti iš vieno ar kelių įbetonuotų kabelių apsaugos vamzdžių - taip pagerinama mechaninė kabelių apsauga, palengvinamas jų keitimas ir supaprastinama infrastruktūros priežiūra.
Požeminiai kabelių apsaugos vamzdžių blokai vis dažniau naudojami siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo ekstremalių orų keliamo pavojaus ar sabotažo. Esant sudėtingai geopolitinei situacijai ir klimato kaitos poveikiui vis intensyvėjant, infrastruktūros apsauga tapo būtina siekiant užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą namų ūkiams, sveikatos priežiūros įstaigoms, pramonės įmonėms bei gynybos sektoriui.
Apie 80–90% kabelių gedimų šiandien atsiranda dėl išorinių mechaninių priežasčių, o betonu dengtos kabelių apsaugos vamzdžių blokų sistemos yra labai joms atsaprios, sako OPI kabelių apsaugos sistemų kūrėjas Lars Solbjørg:
"Esame susidūrę su atvejais, kai vietos, kur įrengti mūsų kabelių apsaugos blokai, buvo patvinusios, užverstos nuošliaužomis ar paveiktos neatsakingai atliekmų kasimo darbų... Ir kiekvieną kartą elektros tiekimas nenutrūko, nes vamzdžių blokas apsaugojo viduje esančius kabelius".
Visgi, šiuolaikinei elektros energijos infrastruktūrai pavojus kyla ne tik ekstremalių įvykių metu: laipsniškas oro temperatūros kilimas ir karščio bangos vasarą taip pat daro įtaką jos ilgaamžiškumui.
Kabelių galios mažėjimas - tai reiškinys, kai šalia vienas kito esantys kabeliai išskiria per daug šilumos, todėl sumažėja jų leistina apkrova. Šilumos daromas neigiamas poveikis gali dar labiau sustiprėti, kuomet kabeliai įrengti tranšėjoje be apsaugos - aplink kabelius esantis gruntas išsausėja, todėl kabelių išskiriama šiluma dar prasčiau išsisklaido.
"Betonas šilumą praleidžia gerokai geriau nei sausas smėlis, todėl padeda išvengti kabelių perkaitimo, išlaikyti leistiną srovę ir pailginti eksploatavimo laiką",- sako Marius Engebrethsen, požeminių kabelių sistemų magnetinių laukų ir leistinos srovės apkrovos skaičiavimo programinės įrangos Grøft Design produktų vadovas.
“Elektromobilių įkrovimo stotelės, duomenų centrų plėtra, karščio bangos ir jų metu intensyvesnis kondicionierių naudojimas paskutiniais metais ženkliai padidino elektros energijos paklausą. Išaugęs elektros tinklų pralaidumo poreikis kai kuriais atvejais jau viršija projektines reikšmes. Tuo pačiu, aukšta temperatūra ir išdžiūvęs gruntas sumažina faktinę leistiną kabelių srovės apkrovą, todėl paskutiniu metu karščio paveiktuose regionuose pastebime daugiau kabelių gedimų", - priduria jis.
BetoNo ir užpildo gruntų šiluminė varža |
|
|---|---|
| Betonas | ~0.6 m.K/W |
| Drėgnas smėlis | ~1.0 m.K/W |
| Sausas smėlis | ~2.5 m.K/W |
| Žvyras | ~2.5-5 m.K/W |
Be to, požeminė erdvė daugelyje miestų jau tampa ribota. Kabelių blokai padeda efektyviau išnaudoti vietą - dešimtys inžinerinių tinklų linijų gali būti sutelktos vienoje tvarkingai suprojektuotoje sistemoje. Gero betono šiluminio laidumo dėka kabelius, išsaugant jų efektyvumą, galima įrengti mažesniais atstumais vieną nuo kito.
"Naudojant kabelių apsaugos vamzdžių blokus, bendrą tranšėjos tūrį įmanoma sumažinti 60–75%, nes vamzdžius galima įrengti vos 3 cm atstumu vienas nuo kito", - sako Kåre Yttervik, Pipelife Norway kabelių apsaugos projektų inžinierius. "Palyginimui, Norvegijoje mažiausias leistinas atstumas tarp įprastų kabelių apsaugos vamzdžių yra 10 cm, o Švedijoje - 5 cm."
Didėjanti elektrifikacija taip pat reiškia, kad šiandien įrengiama požeminė elektros infrastruktūra turi būti pritaikoma ir būsimiems poreikiams. Daugumoje kabelių apsaugos vamzdžių blokų kabelius galima ištraukti ir pakeisti naujais arba didesnės galios kabeliais neatliekant pakartotinių kasimo darbų, todėl infrastruktūros eksploatavimo laikotarpiu labai sumažėja sąnaudos, CO2 emisija ir palengvinamas darbas.
“Įrengiant kabelių apsaugos vamzdžių blokus, rekomenduojama numatyti 20–50 % didesnį pralaidumą, nei reikalingas šiuo metu. Didesnio skersmens vamzdžių arba kelių papildomų vamzdžių įrengimas yra gerokai pigesnis ir tvaresnis sprendimas nei po kelerių metų vėl vykdyti kasimo darbus“, - teigia Kåre Yttervik
Elektros kabelio keitimo paliekamas anglies dvideginio pėdsakas |
||
Tiesiogiai tranšėjoje (užkasant grunte) |
Vamzdyje (traukiant vamzdyje) |
Kabelių bloke (traukiant vamzdyje) |
| ~640 CO2 tonų | ~20 CO2 tonų | ~20 CO2 tonų |
Siekiant didesnio saugumo, ilgesnio eksploatavimo laiko ir geresnio estetinio vaizdo, oro linijos vis dažniau keičiamos požeminiais elektros tinklais. Visgi, net ir įrengiant požeminę elektros infrastruktūrą svarbu pasirinkti tinkamą kabelių montavimo būdą - nuo to labai priklauso kaip patikimai tinklas veiks ir kiek ilgai tarnaus. Daugelyje šalių priimti techniniai reikalavimai leidžia taikyti keletą sprendimų, todėl praktikoje kabeliai įrengiami juos tiesiant tiesiogiai grunte, vamzdžiuose ir kabelių apsaugos vamzdžių blokų sistemose.
Dėl paprasto montavimo ir nedidelių pradinių investicijų, ryšių ir elektros kabelių klojimas tiesiogiai grunte yra vienas dažniausiai naudojamų įrengimo būdų. Šiuo atveju, iškasus tranšėją kabelis klojamas tiesiai į gruntą ir užpilamas. Tranšėjos dugne paprastai įrengiamas pagrindo sluoksnis iš smėlio, o kabelio apsaugai naudojamos tik apsauginės plokštės arba apsauga iš viso neįrengiama.
Šiuo būdu pakloti kabeliai yra gerokai jautresni pažeidimams atliekant žemės kasimo darbus ar deformuojantis gruntui, o prireikus kabelį pakeisti tenka iš naujo atkasti trasą. Be to, nesilaikant montavimo taisyklių, kyla kabelių perkaitimo rizika. Praktikoje neretai pasitaiko įrengimo klaidų, kai tranšėjos užpildui parenkamas netinkamas gruntas ar nesilaikoma rekomenduojamų atstumų tarp kabelių.
Kabelių apsaugos vamzdžiai - tai po žeme įrengiami vamzdžiai į kuriuos įtraukiami elektros ar ryšių kabeliai. Šie vamzdžiai montuojami kasant tranšėją arba taikant betranšėjas technologijas ir apsaugo kabelius nuo mechaninių pažeidimų. Trasose įrengti kabelių šuliniai naudojami kabelių sujungimui ir kaip prieigos taškai. Kokybiškos kabelių apsaugos vamzdžių sistemos tarnauja 50–100 metų ir leidžia ateityje pakeisti kabelius neatliekant pakartotinių kasimo darbų.
Lyginant su kabelių klojimų tiesiai į gruntą, apsauginiai vamzdžiai užtikrina gerokai aukštesnį kabelių apsaugos lygį. Vis dėlto, vamzdžiai su kabeliais gali būti pažeisti atliekant žemės darbus ar ekstremalių gamtos reiškinių metu. Be to, jei nesilaikoma montavimo reikalavimų ir vamzdžiai įrengiami per arti vienas kito, gali atsirasti kabelių perkaitimo rizika.
Kabelių apsaugos blokų sistemos dažniausiai naudojamos kritinės infrastruktūros objektuose, sudėtingomis eksploatavimo sąlygomis ir tankiai urbanizuotose teritorijose. Šių sistemų įrengimo sąnaudos yra didesnės nei kitų sprendimų, tačiau jos suteikia aukščiausią mechaninės apsaugos lygį ir garantuoja ilgiausią eksploatavimo laiką iš visų požeminių kabelių įrengimo būdų. Kabelių blokų sistemos leidžia efektyviau išnaudoti požeminę erdvę, palengvina trasų organizavimą ir sudaro galimybę ateityje pakeisti arba modernizuoti kabelius neatliekant pakartotinių kasimo darbų, todėl, turint galvoje visą infrastruktūros eksploatavimo laikotarpį, reikšmingai sumažėja jos priežiūros ir rekonstrukcijos sąnaudos.
Kabelių apsaugos blokų sistemų projektavimas ir įrengimas reikalauja specifinių žinių ir patirties, todėl šiuos darbus turi atlikti kvalifikuoti specialistai. Sukietėjus betonui sistemos konstrukciją pakeisti tampa sudėtinga, todėl visi sprendiniai turi būti kruopščiai suplanuoti dar projektavimo etape.
Privalumai |
Trūkumai |
|
tieisiogiai tranšėjoje klojami kabeliai |
• Maži žaliavų ir įrengimo kaštai • Sąlyginai paprastas montavimas |
• Labai jautrūs pažeidimams • Sudėtinga rasti • Neįmanoma pakeisti neatkasant |
Vamzdžiuose montuojami kabeliai |
• Daugeliu atveju kabelis gerai apsaugotas • Nesudėtingas kabelio įtraukimas • Ilgas tarnavimo laikas • Kabelius galima pakeisti pakartotinai nekasant tranšėjos |
• Galima pažeisti atnaujinant infrastruktūrą ar stichinių nelaimių metu |
Kabeliai blokuose |
• Labai aukštas apsaugos lygis net ir ekstremaliomis sąlygomis • Puikus tarnavimo laikas (daugiau nei 100 metų) • Kabelius galima pakeisti pakartotinai nekasant tranšėjos • Pagerintos šiluminės savybės |
• Didesnės pradinės išlaidos • Sudėtingesnis įrengimas |
Kiekviena kabelių apsaugos bloko sistema projektuojama atsižvelgiant į konkretaus objekto sąlygas. Prieš pradedant žemės darbus būtina parengti darbo brėžinius, įvertinant šiuos aspektus:
• kabelių tipą ir jų galią
• reikalingą konstrukcijos laikomąją galią
• montavimo gylį
• kitus požeminius inžinerinius statinius ir kliūtis kertančias trasą
• grunto ir užpildo tipą
• apsauginių vamzdžių skaičių ir jų diametrus
• reikiamą nuolydį drenažui bei lenkimo spindulį
Atsižvelgiant į šiuos kriterijus ruošiami darbo brėžiniai, remiantis kuriais įrengiami tranšėja ir kabelių apsaugos blokas.
„Dauguma mūsų klientų kabelių apsaugos vamzdžių blokų skaičiavimus ir darbo brėžinius rengia savarankiškai, tačiau šias paslaugas galime suteikti ir mes kartu su savo partneriais“, – sako Kåre Yttervik.
Dažniausiai naudojamas sprendimas – vietoje betonuojami kabelių apsaugos vamzdžių blokai, kurių įrengimas pradedamas nuo tranšėjos kasimo.
• Tranšėjos plotis ir gylis nustatomi pagal projekto reikalavimus bei galiojančius teisės aktus. Tranšėja turi būti bent 10 cm platesnė už vamzdžių bloką, jos pagrindas link šulinių turi būti suformuotas su nuolydžiu, o šlaitai tinkamai sutvirtinti.
• Montuojant požeminus betoninius kabelių blokus, tranšėjos pagrindui įrengti tinka esamas gruntas, paprastai užtenka tiesiog jį išlyginti.
• Remiantis brėžiniais sumontuojami klojiniai, atstumų fiksatoriai, vamzdžių laikikliai ir įstatomi kabelių apsaugos vamzdžiai.
• Surinkus ir sutvirtinus vamzdžių sistemą, vamzdžių galuose uždedamos aklės ir klojiniai užpildomi betonu. Tam, kad būtų pašalintos oro ertmės tarp vamzdžių ir betonas įgautų vientisą struktūrą, pasitelkiama vibracija.
• Betonui sukietėjus klojiniai nuimami ir kabelių apsaugos blokas apžiūrimas - betonas ir vamzdžiai turi būti nepažeisti, vamzdžiai nepasislinkę iš vietos ir neužsikimšę.
• Kabelių apsaugos betono blokų tranšėjos užpylimui galima naudoti vietinį gruntą.
Pasak Marius Engebrethsen, vienas svarbiausių visų požeminių elektros tinklų projektavimo aspektų yra šilumos valdymas, todėl į jį reikėtų atsižvelgti jau planavimo etape. Netinkamas šilumos išsklaidymas mažina leistinas kabelių apkrovas, trumpina jų tarnavimo laiką ir didina eksploatacijos išlaidas. Betonas pasižymi puikiu šiluminiu laidumu, ir, skirtingai nei smėlis, nėra linkęs išdžiūti ir jį prarasti. Visgi, mažais atstumais klojant didelį skaičių kabelių, reikia atlikti išsamius šilumos poveikio ir elektromagnetinio lauko skaičiavimus.
„Dažniausiai taikomi analitiniai skaičiavimo modeliai remiasi supaprastintomis prielaidomis, todėl projektuojant didelės apimties arba sudėtingesnius kabelių apsaugos vamzdžių blokus, jų tikslumo gali nepakakti.“
Grøft Design sukurta programinė įranga yra paremta COMSOL Multiphysics platforma ir kuria išsamius šiluminio ir elektromagnetinio poveikio modelius požeminiams elektros tinklams. Atliekant skaičiavimus įtraukiama daugybė elektros inžinerijos parametrų, tokių kaip kabelių tipai ir išdėstymas, apsaugos vamzdžių tipai ir išdėstymas, betono klasė, įrengimo gylis, dirvožemio ir užpilo savybės, oro sąlygos ir kita.
"Mums dažnai tenka parengti modeliavimus labai specifinėms sąlygoms ir nestandartiniams sprendimams, pavyzdžiui, kai viename apsauginiame kabelių bloke įrengiami skirtingų įtampų kabeliai, naudojami papildomi aliuminio ekranai, vandeniu užpildyti aušinimo vamzdžiai arba šalia yra nutiestos centralizuoto šilumos tiekimo trasos“, - sako Marius Engebrethsen. „Modeliavimų tikslas – palyginti įvairius galimus sprendimus ir parinkti optimalų, patikimai veikiantį, saugų ir atitinkantį visus galiojančius techninius reikalavimus sprendimą".
Europos rinkose dažniausiai naudojami plastikiniai kabelių apsaugos vamzdžiai, nes jie yra lengvi, nekoroduoja ir kabelius į vamzdžius galima įtraukti didesniais atstumais. Apsauginiuose blokuose didžiąją dalį mechaninių apkrovų perima betonas, todėl jiems įrengti saugiai galima naudoti įvairių tipų plastikinius vamzdžius iš neplastifikuoto polivinilchlorido (PVC-U), polipropileno (PP) arba didelio tankio polietileno (HDPE).
“Pagrindinis kriterijus - sandarumas. Betonuojamuose kabelių apsaugos vamzdžių blokuose galima naudoti vamzdžius plonesne sienele, projektuose naudojame mažiausiai SN4 standumo klasės vamzdžius", - komentuoja Kåre Yttervik.
„Renkantis apsauginius vamzdžius paprastai vadovaujamasi nusistovėjusia praktika“, – priduria Lars Solbjørg. „Pavyzdžiui, Norvegijoje pirmenybė teikiama apsauginiams vamzdžiams, atitinkantiems Europos standarto EN 50626-2 reikalavimus, o kitose šalyse dažniau naudojami vamzdžiai pagal EN 50626-1.
Europoje požeminiams kabelių apsauginių vamzdžių blokams, įrengiamiems maždaug 20–30 cm gylyje, dažniausiai naudojamas C20/25 klasės betonas. Šio tipo betono klojamumo ir ilgaamžiškumo santykis yra geras, o klojinius galima nuimti praėjus 24–48 valandoms po betonavimo.
Įrengiant antžemines konstrukcijas ar objektuose, kuriuose konstrukcijas veiks didelės apkrovos, pavyzdžiui, oro uostuose, karinės paskirties teritorijose, gali būti naudojamas aukštesnės stiprio klasės betonas arba specialios sudėties betono mišiniai.
“Naudojant savadarbius vamzdžių laikiklius ir klojinių elementus, apsauginių vamzdžių bloko įrengimo sąnaudos gali padidėti, o montavimo darbai užtrukti ilgiau. Palikus keletą papildomų centimetrų per daug vienoje bloko pusėje ar viršuje, jo užpildymui prireiks daug daugiau betono. Kita vertus, užpylus per ploną betono sluoksnį, sumažėja konstrukcijos tvirtumas",- sako Lars Solbjørg.
Pipelife, norėdama pasiūlyti patikimas ir net sudėtingiausiuose infrastruktūros projektuose lengvai montuojamas kabelių apsaugos blokų sistemas, su OPI bendradarbiauja beveik tris dešimtmečius. OPI sistema sukurta 1990 m ir šiandien montuojama 15 - oje šalių, o mūsų vamzdžių betoniniuose blokuose įrengta daugiau negu 25 000 km.
OPI asortimentą sudaro daugkartinio naudojimo klojinių laikikliai, klojinių plokštės ir daugiau nei 125 tipai vamzdžių laikiklių - siūlomas visiškai išpildytas sprendimas kabelių apsaugos blokų surinkimui tiek kontroliuojamoje aplinkoje, tiek statybų aikštelėje.
Neretai kabelių apsaugos vamzdžių blokai montuojami naudojant įprastus laikiklius arba yra surenkami rankiniu būdu, tačiau modulinė tarpusavyje užsifiksuojančių laikiklių sistema OPI labai pagreitina įrengimo darbus, sumažina vamzdžių išsilygiavimo riziką ir yra pritaikoma patiems įvairiausiems projektams.
"Dauguma laikiklių sistemų skirtos palyginti nedidelėms ir nesudėtingoms konfigūracijoms - paprastai nuo dviejų iki aštuonių, rečiau iki dvidešimties vamzdžių. Palyginimui, didžiausiame iki šiol jau įgyvendintame OPI projekte buvo sumontuota 130 kabelių apsaugos vamzdžių, šiuo metu vykdomi dar didesnės apimties projektai", - sako Lars Solbjørg.
Labai paprastas surinkimas ir montavimas: OPI laikikliai pritaikyti 32-250 mm diametro vamzdžiams, todėl juos naudojant greitai ir tiksliai įrengiami net ir sudėtingi didelės apimties kabelių apsaugos blokai. Sistema tinkama ir mišriems sprendimams, kai viename bloke montuojami skirtingų įtampų elektros kabeliai arba kartu klojami ir ryšių kabeliai.
Didelis montavimo našumas: moderni laikiklių sistema labai palengvina ir pagreitina kabelių apsaugos vamzdžių blokų montavimą, todėl per darbo dieną galima įrengti ir išbetonuoti daugiau negu 100 metrų trasos.
Paprastesnis kabelių įtraukimas: tiksliai suprojektavus OPI sistemą, kabelius galima įtraukti ilgesniais atstumais, todėl sutrumpėja įrengimo laikas, reikia mažiau šulinių. Vienu metu buvo įtraukta daugiau negu 2400 m kabelio, įskaitant trasas su 90° posūkiais.
Taupoma erdvė: naudojant OPI sistemą, kabelių apsaugos vamzdžius galima montuoti 3 cm atstumu vienas nuo kito, todėl, lyginant su kabelių klojimu tiesiai į gruntą ar pavieniuose vamzdžiuose, galima sutaupyti net iki 75 % požeminės erdvės.
Mažesnės sąnaudos: lyginant su rankiniu būdu iš faneros surenkamais klojiniais, OPI apsaugos blokų sistema sumažina betono nuostolius ir yra greičiau sumontuojama, todėl optimizuojamos bendros projekto išlaidos.
Efektyvesnis šilumos išsklaidymas: didelės elektros apkrovos objektuose į kabelių apsaugos bloką galima integruoti specialius aušinimo vamzdžius, kuriais cirkuliuoja oras arba vanduo - šis sprendimas dar labiau pagerina šilumos išsklaidymą.
Tinkami sudėtingoms sąlygoms: OPI blokus galima montuoti tiek giliose, tiek negiliose tranšėjose, po vandeniu ir ant žemės. Dėl išskirtinio OPI laikiklių pritaikomumo, įvairių konfigūracijų blokus galima gaminti iš anksto.
Išskirtinis tvirtumas ir apsauga: sukietėjus betonui kabelių apsaugos blokai tampa beveik nesunaikinami ir eksploatuojami ne mažiau 100 metų.
Didėjant patikimo elektros energijos ir duomenų perdavimo poreikiui, projektuotojai, rangovai ir elektros tinklų operatoriai vis dažniau ieško strategiškai pagrįstų ir ekonomiškai efektyvių sprendimų, galinčių užtikrinti patikimą elektros tinklų veikimą, ilgaamžiškumą ir pritaikymą besikeičiantiems poreikiams.
"Ilgalaikis bei patikimas elektros tinklų veikimas ir pasirengimas didėjantiems elektros poreikiams ateityje, tampa vienais svarbiausių projektavimo principų“, – apibendrina „Pipelife“ kabelių apsaugos produktų kategorijos vadovas Rob van Hoorn. „Kabelių apsaugos vamzdžių blokai nėra greitas ar laikinas sprendimas. Tai ilgalaikė infrastruktūra, kuri, tinkamai įrengta, patikimai tarnaus dešimtmečius ir saugos bendruomenėms bei pramonei ypač svarbius elektros ir ryšių tinklus.“
1. KOKIA KABELIŲ APSAUGOS BLOKŲ PASKIRTIS?
Kabelių apsaugos blokai - tai modernus požeminės elektros ir ryšių infrastruktūros sprendimas, skirtas apsaugoti bei tvarkingai išdėstyti svarbius elektros, duomenų perdavimo ir telekomunikacijų kabelius.
Lyginant su tiesiai į gruntą klojamais kabeliais, kabelių apsaugos blokų privalumai yra:
• ypač aukšto lygio mechaninė kabelių apsauga
• efektyvesnis kabelių išdėstymas ir racionalesnis požeminės erdvės išnaudojimas
• efektyvesnis pasenusių kabelių keitimas ir tinklų modernizavimas neatliekant pakartotinių kasimo darbų
• mažesnis poveikis aplinkai
2. KAIP GILIAI ŠIE BLOKAI MONTUOJAMI?
Kabelių apsaugos blokų montavimo reikalavimai skirtingose šalyse gali skirtis, todėl prieš pradedant darbus būtina susipažinti su vietos teisės aktų ir techninių normatyvų reikalavimais.
Jei betonas atitinka konkrečiam taikymui skirtus reikalavimus, šiuos blokus galima įrengti po vandeniu, ant žemės ar antžeminėse konstrukcijose
3. KUR KABELIŲ APSAUGOS BLOKAI NAUDOJAMI?
Požeminiai kabelių apsaugos vamzdžių blokai paprastai naudojami didelės apimties infrastruktūros objektuose, tokiuose kaip oro uostai, geležinkeliai, logistikos centrai, elektrinės, sveikatos priežiūros įstaigos, karinės teritorijos ir duomenų centrai, kur patikimas ir nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas yra būtinas.
Kabelių apsaugos blokų dėka galima sutaupyti požeminę erdvę, o kabelius atnaujinti nekasant tranšėjų, todėl vis dažniau šios sistemos montuojamos ir miestuose.
4. AR KABELIŲ BLOKUS SUDĖTINGA MONTUOTI?
Kabelių apsaugos vamzdžių blokus turėtų montuoti profesionalai. Specialiai tam skirti klojiniai ir vamzdžių laikikliai labai palengvina šių sistemų įrengimą,
5. KOKIE VAMZDŽIAI TINKAMI KABELIŲ APSAUGOS BLOKAMS?
Europoje, dėl mažo svorio ir atsparumo korozijai, labiausiai paplitę kabelių apsaugos vamdžiai iš PP, HDPE ir PVC. Lyginant su alternatyvomis iš kitų medžiagų, plastiko vamzdžių trinties koeficientas yra mažesnis, todėl į juos galima įtraukti ilgesnius kabelius.
Surenkant kabelių blokus svarbiausia, kad vamzdžiai būtų sandarūs. Standarto EN 50626 1- ąją dalį atitinkančių vamzdžių jungtys ne visada yra sandarios, tuo tarpu 2-oji šio standarto dalis apibrėžia griežtesnius reikalavimus, todėl gaminiai, atitinkantys EN 50626-2 standarto reikalavimus yra optimaliausias pasirinkimas.
6. IŠ ANKSTO SUKOMPLEKTUOTI KABELIŲ APSAUGOS BLOKAI - KAS TAI?
Iš anksto sukomplektuoti kabelių apsaugos vamzdžių blokai naudojami tais atvejais, kai statybų aikštelėje betoną lieti yra per sudėtinga ar neįmanoma, pavyzdžiui, ten, kur statūs šlaitai, nestabilus dirvožemis, ekstremalios oro sąlygos ir pan.
Blokų komponentai gaminami ne statybų aikštelėje, o kontroliuojamoje aplinkoje. Iš anksto sukomplektuotos blokų dalys objekte sumontuojamos ypač greitai.
7. AR KABELIŲ BLOKŲ SISTEMOS YRA TVARIOS?
Įrengus kabelių apsaugos blokus, ištraukti senus kabelius ir pakeisti naujais galima neatliekant kasimo darbų - taip ženkliai sumažinamas infrastruktūros ekploatavimo poveikis aplinkai ir išmetamo anglies dioksido pėdsakas. Be to, šios sistemos išsiskiria tvirtumu ir yra suprojektuotos taip, kad tarnautų ne mažiau 100 metų.
Turite klausimų apie mūsų produktus ar norite gauti pasiūlymą? Parašykite mums - atsakysime kaip įmanoma greičiau.
Siųsti žinutę