Karščio ir žaliosios salos: modernių miestų transformacija klimato kaitos akivaizdoje

Nuolat besikartojančios ekstremalios oro temperatūros ir urbanizacija Europos miestus padarė pažeidžiamais aplinkos poveikiams. Perteklinė šiluma ir padidėjusi tarša kelia susirūpinimą gyventojų sveikata ir gerove. Ateityje karščio bangos dažnės ir ilgės, urbanizacijos procesai taip pat nesustos, tačiau, adaptuojant miestų infrastruktūrą, neigiamą šių reiškinių poveikį galima sušvelninti. Visų pirma, siekiant šiuolaikinius miestus išlaikyti vėsius ir komfortiškus, pagrindinė strategija laikomas naujų žaliųjų erdvių įrengimas ir tvarus šių erdvių pritaikymas miesto sąlygoms. 

Park with trees surrounding residential houses | Pipelife

Europos miestai kaista

Daugiau nei 70 procentų europiečių dabar gyvena miestuose, o ekonominės ir socialinės priežastys lemia vis didėjančią urbanizaciją. Augant Europos didmiesčiams, didėja ir vidutinė metinė temperatūra juose, nes daugybė pastatų bei grindiniu padengtų plotų sugeria ir sulaiko šilumą. Dėl tokios infrastruktūros, bei, savaime suprantama, žmogaus veiklos, miestai tapo daug šiltesni nei juos supančios kaimų vietovės. 

Šis fenomenas žinomas kaip miesto salos efektas, o temperatūrų skirtumas tarp judrios didmiesčio zonos ir jos apylinkių gali siekti 3 - 5°C ar net daugiau. Manoma, kad oro temperatūra pasaulyje ir toliau kils, todėl vis labiau kaistantys miestai tapo problema, kurią reikia kuo greičiau spręsti. 

kuo žaliau, tuo gaiviau

Žaliųjų zonų įrengimas - vienas veiksmingiausių sprendimų, padedančių didinti miestų atsparumą karščiui. Augalai ne tik sukuria šešėlį vietose, kur paprastai sulaikoma šiluma, bet ir išgarina vandenį bei gamina deguonį, todėl oras tampa grynesnis. Be to, yra įrodymų, kad žaliosios zonos pagerina miesto gyventojų emocinę savijautą.

Šiais laikais nauji rajonai paprastai planuojami numatant pakankamai žaliųjų erdvių, tačiau sugrąžinti augaliją į teritorijas, kurios daugelį dešimtmečių buvo padengtos betonu, gali būti sudėtinga.

„Kalbant apie miestų želdynų inžineriją, didžiausias iššūkis yra vietos trūkumas. Daugelyje miestų erdvė labai ribota, todėl suformuoti didelius žaliuosius plotus - problematiška. Dar vienas iššūkis yra priežiūra: kaip rūpintis suformuotomis žaliosiomis zonomis ilgalaikėje perspektyvoje ir kaip užtikrinti tvarų jų priežiūrai skirtų išteklių (energijos ir vandens) naudojimą“,- komentuoja Konstantinos Akritanakis, Pipelife drėkinimo sprendimų plėtros ir tyrimų departamento vadovas

Underground reservoir ensuring water supply for a green wall | Pipelife

Žalieji Fasadai - naujas miesto veidas

Žaliosios sienos, kitaip dar vadinamos vertikaliaisiais sodais arba ekologinėmis sienomis, darosi vis populiaresnės. Be kitų privalumų, augalais dengti fasadai efektyviai mažina paviršiaus temperatūrą, gerina oro kokybę ir didina biologinę įvairovę. Be to, fasadų apželdinimui, skirtingai nuo kitokių miesto želdinių sprendimų, reikia minimalaus žemės ploto.

Vis dėlto, pradedant tuo, kad augalų šaknys gali pažeisti pastatų konstrukcijas ir baigiant didelėmis drėkinimo išlaidomis bei sudėtinga priežiūra, netinkamai suplanuotos žaliosios sienos gali sukelti nemenkų problemų pastatams bei jų savininkams. Žaliųjų sienų augalams reikalingas reguliarus vandens tiekimas ir tręšimas, o tam, priklausomai nuo to, kaip siena suprojektuota, gali prireikti profesionalų pagalbos.

„Yra du pagrindiniai žaliųjų sienų įrengimo būdai. Pirmas – žemės lygyje sodinti vijoklinius augalus, antrasis – pakabinti vazonus ar montuoti paneles ant fasado,- sako Akritanakis,- sienų su vijokliais priežiūra paprasčiausia. Pavyzdžiui, nuo stogo lietaus vandenį galima surinkti į požemines kaupimo dėžes ir pumpuoti į laistymo vamzdį šaknų zonoje. Tokia sistema iš esmės yra savarankiška ir praktiškai nereikalauja priežiūros.“ 

 

A truck with water tank irrigates plants growing near the street | Pipelife

Tvaresni miesto želdinių laistymo sprendimai

Miestuose, kur yra pakankamai erdvės, parkai, sodai ir medžiai prie gatvių yra labiausiai paplitusios miesto apželdinimo formos. Tačiau vis labiau šylantis klimatas ir čia daro įtaką – želdinių priežiūra tampa sudėtingesnė, o vandens sąnaudos – didesnės. Savivaldybės, norėdamos per ilgus karščio ir sausros periodus apsaugoti želdinius, turi skirti daugiau laiko ir pinigų. 

„Neretai vasaros naktimis miestų gatvėse matome sunkiasvores mašinas su vandens rezervuarais, laistančias vejas ir medžius. Pipelife siekia sukurti savarankiškas žaliąsias zonas“,- sako Akritanakis. „Pavyzdžiui, savo asortimente turime požeminius lašelinio laistymo vamzdžius. Nepriklausomai nuo to reljefo ypatumų, optimalus kiekis vandens augalams tiekiamas automatiškai.  Be to, su mūsų lietaus vandens valdymo sistema Raineo, vandenį nuo kelių ar latakų galima surinkti požeminėse talpose ir panaudoti augalų laistymui sausuoju laikotarpiu.“  

 

Aerial views of residential buildings with green roofs | Pipelife

ŽALIEJI STOGAI: POKYČIAI, MATOMI IŠ PAUKŠČIO SKRYDŽIO

Žalieji stogai - dar vienas būdas atkurti biologinę įvairovę ir apsaugoti miestus bei jų gyventojus nuo per didelio karščio. Tinkamai suplanuotas stogų apželdinimas ne tik vėsina pastatus vasarą, bet ir izoliuoja šilumą pastatų viduje žiemą, puošia pastatus ir gerina oro kokybę.

Apželdinti galima ir plokščius, ir šlaitinius stogus. Net ir labai didelio ploto stogo apželdinimui užtenka mažiau negu 20 cm substrato – čia auginami mažesni augalai. Tuo tarpu stogo sodo įrengimui reikia storesnio dirvožemio sluoksnio, juose jau galima auginti labai įvairius augalus, kai kuriais atvejais net krūmus ir medžius. 

Bet kokio tipo stogo apželdinimui būtinas profesionalaus vertinimas, kiek papildomo svorio pastatas gali atlaikyti. Be to, reikalingos specialios konstrukcijos užtikrinsiančios tinkamą drėkinimą, apsaugančios nuo per didelės drėgmės ir padėsiančios išvengti augalų šaknų pažeidimų. 

„Įrengus žaliąjį stogą, kyla perdrėkimo rizika,- sako Akritanakis,- gali susidaryti nedidelis nuotėkis, ir, kilus problemoms su vandens izoliacija, vanduo gali patekti į žemiau esančias patalpas, pavyzdžiui, biurą ar butą.“

Šiuolaikinės žaliųjų stogų sistemos laikomos ypač saugiomis, turi hidroizoliacinį sluoksnį, šaknų barjerą, tikslaus drėkinimo ir drenažo sistemas.  

„Mikrolašeliniu drėkinimu tiekiamas reikalingas vandens kiekis, todėl perlaistymo rizika ypatingai maža. Didesnių pastatų stogams, kur galima įrengti 30 – 40 cm storio dirvos sluoksnį, sumontuojamos vandens perteklių pašalinančios drenažo sistemos. Šį vandenį galima nuvesti į lietaus nuotekų sistemas arba surinkti vėlesniam panaudojimui“,- sako Akritanakis. 

geresnė miesto aplinka mažesnėmis pastangomis

Europos aplinkos agentūros duomenimis, pastarasis dešimtmetis Europoje buvo šilčiausias istorijoje. Lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, oro temperatūra pakilo daugiau nei 1,9 °C . Miestuose karščio periodai dažnėja ir ilgėja, todėl savivaldybės ieško sprendimų kaip apsaugoti bendruomenes nuo besiformuojančių karščio salų.

„Nuolat didėjant oro temperatūrai, miestų žalinimo sprendimams skiriama vis daugiau dėmesio. Tačiau klientai nori ne tik gražaus vaizdo, bet ir kad šias žaliąsias zonas būtų paprasta prižiūrėti. Taip pat pastebime tendenciją nuo sudėtingų miestų žalinimo sprendimų pereiti prie savarankiškų sprendimų. Inžinieriai sulaukia prašymų ne tik rasti geriausią miestų apželdinimo sprendimą bet ir klausimų, kaip tą padaryti tvariai", - apibendrina Akritanakis. 

Parašykite mums

Atsakysime kaip įmanoma greičiau

mes jums greit atrašysime
Rašyti žinutę

Katalogai ir sertifikatai

Atsisiuntimai
Naršyti visus atsisiuntimus

Kur įsigyti

Parašykite mums

atsakysime Jums kaip įmanoma greičiau!

El. laiškas
atsakysime Jums kaip įmanoma greičiau