Atnaujinta ES geriamojo vandens direktyva: kokie pokyčiai laukia vartotojų ir pramonės profesionalų?

Siekdami ir toliau gerinti geriamojo vandens kokybę ir sumažinti kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, švino kiekį jame, Europos Parlamentas ir Taryba atnaujino direktyvą dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės. Ši direktyva įsigaliojo 2021- aisiais metais, o šalys narės perkelti ją į savo nacionalinę teisę turėjo per dvejus metus.

Vienas esminių naujosios direktyvos pakeitimų – didžiausio leidžiamo geriamajame vandenyje esančio švino kiekio sumažinimas nuo 10 μg/l iki 5 μg/l. Natūralu, kad kyla klausimų dėl švino lydinių vandens tiekimo sistemose bei auga susidomėjimas alternatyviomis bešvinėmis medžiagomis.

Pakalbėti apie šiuos pokyčius prisėdome su biochemiku, esamu techninės administracijos ir buvusiu kokybės vadovu valstybės tyrimų institute TGM, Austrijos standartų prezidento tarybos nariu ir įgaliotu konsultantu Helmut Richter.

Paskutinius dvejus metus dirbdamas Geriamojo vandens direktyvos ekspertų grupės Žaliavų pogrupyje, Richter atstovavo Austrijos interesus. Šis pogrupis atsakingas už Geriamojo vandens direktyvos 11 straipsnio įgyvendinimo ir delegavimo veiksmų projekto, kuris turėtų įsigalioti jau šiais metais, parengimą. Geriamojo vandens direktyvos 11 straipsnyje kalbama apie medžiagų, besiliečiančių su žmonėms vartoti skirtu vandeniu minimalius higienos reikalavimus, o darbo pogrupio siekis – geriamam vandeniui Europos Sąjungoje tinkamų medžiagų standartizacija.

Gerb. Richter paprašėme plačiau papasakoti apie naujosios direktyvos poveikį vartotojams bei vandentiekio pramonės specialistams. 

_{pokalbis su Helmut Richter}  

Kaip naujoji ES Geriamojo vandens direktyva bus įgyvendinta Europos Sąjungos šalyse narėse?

Naujoji Geriamojo vandens kokybės direktyva bus įgyvendinama kiekvienos valstybės narės nacionaline teise. Šiame lygyje įgyvendinimas skirsis, nes valstybių reikalavimai skirtinguose etapuose yra skirtingi.  Nepaisant to, šalys nuo direktyvos nukrypti negali, jos gali tik griežtinti reikalavimus, jei jie teisiškai ir techniškai pagrįsti.

Galutinis tikslas visoms šalims narėms vienodas: geriamasis vanduo iš čiaupo turi atitikti naujuosius reikalavimus cheminėms medžiagoms.

Problema tame, kad teisinė situacija yra komplikuota. Šis įstatymas turi būti įgyvendinamas valstybės lygmeniu, todėl jo priėmimas skirtingose šalyse skirsis - pavyzdžiui, Austrijoje, direktyva perėjo iš statybos teisės į maisto teisę – tačiau įgyvendinimo ir delegavimo aktai veikia kaip Europos teisė ir kiekvieną valstybę narę veikia tiesiogiai. Šis paradoksas iškelia teisinių klausimų, į kuriuos atsakymų kol kas nėra. Europos Komisija šiuo metu rengia įgyvendinimo gaires, todėl laukiama tolesnio išaiškinimo.

Ar teisės aktai bus taikomi esamiems pastatams ir infrastruktūrai, ar tik naujiems statiniams?

Teisės aktai daugiausia taikomi naujiems statiniams, tačiau jie taip pat nustato tam tikrus standartus esamiems pastatams, ypač jei pastarieji neatitinka didžiausios leistinos švino koncentracijos ribos. Tai labai aktualu seniems statiniams, kuriuose įrengti švininiai vamzdynai. Jei tokios instaliacijos nuolat viršys ribinę leistiną vertę, pastato savininkas turės rasti būdą laikytis reikalavimų, kitaip gali grėsti teisinė atsakomybė.

Ar direktyva turės kokios nors įtakos investuotojams, planuotojams, projektuotojams ir santechnikams?   

Įtaka skirsis. Investuotojai į situaciją žiūrės neutraliai  - jie investuoja į keliamus reikalavimus atitinkančius  projektus, ir tikisi, kad šie projektai atitiks teisinius reikalavimus. Šiuo požiūriu investuotojai labiau pasitikės išbandytais, sertifikuotais ir atitinkančiais direktyvą produktais.

Kita vertus, planuotojai ir projektuotojai parinkdami gaminius ir sistemas privalo atsižvelgti į jų tinkamumą. Pagal atnaujiną direktyvą, vandens tiekimo sistemose naudojamos medžiagos turės atitikti naujus reikalavimus. Projektuotojai ir planuotojai turės žiūrėti į ateitį ir rinktis produktus atitinkančius ne tik esamus, bet ir būsimus reglamentus. Sumontavus netinkamus gaminius, gali prireikti juos pakeisti, o keitimo išlaidos gali tekti projektuotojams ir planuotojams.

Santechnikai ir montuotojai dirba su medžiagomis, kurias tiekia gamintojai. ES šalių gamintojams bus daromas didesnis spaudimas tiekti į rinką produktus be švino. Problemų gali kilti, jei gaminiai bus importuojami iš šalių, pavyzdžiui, Azijos, kur taikomi skirtingi standartai. Juolab, kad kol kas neaišku, kas juos reglamentuos. Jei gamintojai nepateiks aiškios informacijos apie gaminius arba naudos reikalavimų neatitinkančias žaliavas, santechnikai gali būti priversti naudoti direktyvos reikalavimų neatitinkančius produktus.

Kuo šis teisės aktas naudingas vartotojams?  

Visų pirma, šia direktyva siekiama pagerinti geriamojo vandens kokybę ir jo standartizavimą visoje Europos Sąjungoje. Kokią įtaką pajus galutiniai vartotojai, labai priklauso nuo to, kaip vanduo gaunamas ir vartojamas konkrečioje šalyje narėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje geriamojo vandens vartotojai gali ir nepastebėti pokyčių, išskyrus galimai aukštesnę statybos produktų kainą dėl padidėjusių išlaidų bandymams ar brangesnių žaliavų alternatyvų.

Apibendrinant, nepaisant skirtingų vartojimo įpročių, šiuo teisės aktu siekiama visoje Europoje pagerinti sveikatos ir saugos standartus.

Kas bus atsakingas už tai, kad geriamojo vandens kokybė atitiktų direktyvos reikalavimus?

Atsakomybė už geriamojo vandens kokybės atitikimą direktyvos reikalavimams skirtinguose tiekimo etapuose tenka dviem šalims. Vandens tiekėjas atsakingas už vandens kokybę nuo jo išgavimo vietos iki perdavimo punkto (taško, kur vanduo patenka į pastatą). Vandeniui perėjus perdavimo punktą, atsakomybė tenka pastato savininkui.

Pastatų viduje, ypač senos statybos pastatuose esančios švino turinčios vandens tiekimo sistemos, tikrai gali turėti įtakos geriamojo vandens kokybei. Švino kiekis vandenyje iš tiekėjo pusės paprastai būna nereikšmingas, didesnė rizika kyla iš pastato viduje esančių vamzdžių ir jungčių. Investuotojai ir pastato savininkai turėtų įsitikinti, kad įrengiama pastato vandentiekio sistema atitinka direktyvos reikalavimus.

Ar perėjimas prie santechnikos medžiagų be švino įtakos statinių kainas?  

Pereinant prie vandentiekio sistemų be švino lydinių, neišvengiamai padidės statybos projektų sąnaudos. Taip yra dėl dviejų priežasčių: visų pirma bešvinių vandentiekio sistemų gamyba yra brangesnė, todėl jų kaina išaugs. Be to, kad būtų užtikrinta atitiktis atnaujintai direktyvai, reikės atlikti daugiau trečiųjų šalių bandymų, kurie taip pat padidins bendras projekto išlaidas.

Suinteresuotoms šalims, pradedant bandymus atliekančiomis institucijomis ir baigiant gamintojais, reikės parengti pereinamuosius planus. Kad rinkas pasiektų reikalavimus atitinkantys produktai, visoms šalims teks daug dirbti.

Kas turės įgyvendinti padidintų bandymų reikalavimus?

Už produktų atitikimą direktyvai ir atliekamus bandymus bus atsakingi gamintojai ir tiekėjai. Anksčiau gamintojams tereikėjo naudoti patvirtintas žaliavas, tačiau dabar galutiniai produktai taip pat turės būti išbandyti ir sertifikuoti.

Tai reiškia, kad pramonės specialistams taps dar svarbiau bendradarbiauti su patikimais ir savo darbą išmanančiais gamintojais. Tuo pačiu, gamintojams nebepakaks tik teigti, kad jie dirba su visus reikalavimus atitinkančiomis žaliavomis. Norėdami užtikrinti, kad gamybos procesai neigiamai nepaveiks žaliavų kokybės ir galutinis produktas tenkina atnaujintosios direktyvos reikalavimus, gamintojai turės būti kompetentingi.

Artimiausiais metais projektuotojai ir montuotojai privalės naudoti tik reikiamus kokybės dokumentus turinčius gaminius. Pagrindinė atsakomybė už gaminių atitiktį standartams tenka gamintojams.  

Svarbų vaidmenį čia atlieka produktų ženklinimas ir sertifikavimas. Bandymai nėra vienkartiniai, tai tęstinė nepriklausomos trečiosios šalies stebėsena. Tokiu būdu užtikrinama, kad gamybos procesas atitinka standartus, o gaminių žymėjimas pramonės profesionalams tampa kokybės ženklu.

Ar atnaujintoji geriamojo vandens direktyva paskatins inovacijas tiekimo sistemose ir jų gamybos technologijose?

Jau dabar yra keletas naujovių vandentiekiui skirtuose gaminiuose iš metalo be švino lydinių. Prieš maždaug trejus metus raudonąjį žalvarį pradėjo keisti bešvinis žalvaris, o kai kurie gamintojai jau siūlo visiškai bešvines vandentiekio sistemas. Vis dėlto, keisdami švino lydinio turinčius produktus į bešvinius, turime būti atsargūs, kad į rinką nepateiktume kitų pavojingų medžiagų.

Aš ypač džiaugiuosi naujovėmis ir plėtra plastiko srityje. Teisės aktai plastikams jau ir taip labai griežti, tačiau vis tiek reikės įgyvendinti daug inovacijų, kad gaminiai iš jų atitiktų reikalavimus. Pavyzdžiui, PPSU yra ideali žaliava gaminti bešvinėms vandentiekio sistemoms, tačiau pagal naująją direktyvą jai bus taikomi griežtesni reikalavimai.

Gamintojai patiria vis didesnį spaudimą kuo greičiau pradėti masinę bešvinių vandentiekio produktų gamybą. Daugelis šiuo metu rinkoje esančių bešvinių vandentiekio sistemų elementų gaminami mažais kiekiais. Pereinamuoju laikotarpiu reikės labai padidini gamybos pajėgumus, kad projektuotojai ir montuotojai, uždraudus gaminius su švino lydiniais, turėtų pasirinkimą.

Koks švietimo ir komunikacijos vaidmuo pereinant prie bešvinių produktų?

Švietimas gyvybiškai svarbus. Turtime efektyviai komunikuoti gaminių be švino savybes ir privalumus tiek seminarų metu, tiek specialiojoje literatūroje. Be to, privalome užtikrinti, kad pramonės specialistai turėtų pakankamai informacijos apie direktyvos įgyvendinimo terminus.

Šiame gana ankstyvame etape gamintojai ir tiekėjai turi stengtis kuo labiau informuoti pramonės specialistus apie ateinančius pokyčius ir užtikrinti, kad jų asortimente esantys produktai atitiktų naujuosius kokybės reikalavimus.

Kokių patarimų turite vandens tiekimo industrijos profesionalams besiruošiantiems atnaujintoje direktyvoje išvardintiems pokyčiams? Ką specialistai gali padaryti, kad laikydamiesi naujųjų reikalavimų išliktų konkurencingi?

Siekdami pasiruošti naujajai ES Geriamojo vandens direktyvai, vandens tiekimo pramonės specialistai turėtų aktyviai vertinti ar jų naudojami gaminiai ir žaliavos atitinka naujus standartus. Būti proaktyviems taip pat reiškia dalyvauti pramonės komitetuose ir nuolat domėtis naujienomis - būkite pokyčių priešakyje, o ne tik reaguokite į juos. Tai ne tik padidins jūsų konkurencingumą, bet ir padės efektyviau valdyti išlaidas pereinamuoju laikotarpiu. 

_{Ateities iššūkiai ir galimybės}

Atnaujinta ES Geriamojo vandens direktyva numato griežtus reikalavimus, į kuriuos verslui reikia  nedelsiant atkreipti dėmesį. Produktų ir žaliavos atitikimas naujiems reikalavimams tampa vienu iš pagrindiniu klausimų, tad specialistams būtina sekti besikeičiančias taisykles.  

Adaptaciją prie šių pokyčių bus sudėtinga, ypač žinant apie papildomą naštą, pavyzdžiui, padidėjusias išlaidas bandymams ir galimą teisinę painiavą. Tačiau specialistai, kurie aktyviai dalyvaus pramonės dialoguose, laikysis naujųjų gairių, investuos į švietimą ir mokymą lengviau pasieks aukštų rezultatų šioje besikeičiančioje aplinkoje.

Kaip minėjo gerb. Richter, pokyčių poveikis Europos šalyse bus skirtingas, tačiau galutinis tikslas išliks vienas – geresnio ir saugesnio geriamojo vandens tiekimas visiems Europos Sąjungos gyventojams. 

_{Apie Helmut Richter} 

Helmut Richter savo karjerą pradėjo kaip biochemikas. 1985 metais jis įsidarbino Valstybinio mokslinių tyrimų instituto TGM Plastiko technologijų ir aplinkos apsaugos inžinerijos bandymų institute Austrijoje. Devintojo dešimtmečio pabaigoje H. Richteris vis labiau įsitraukė į medžiagų, ypač plastikų, tinkamumo geriamojo vandens sistemoms vertinimą. 1990 m. H. Richteris prisijungė prie šia tema dirbančios nacionalinės darbo grupės, o 2007 m. tapo jos pirmininku.

H. Richteris taip pat dalyvavo DVGW darbo grupės veikloje ir prisidėjo prie DIN 50930-6 standarto, reglamentuojančio metalines medžiagas vandens tiekimo sistemose, kūrimo.

2021 m. H. Richteris buvo paskirtas Austrijos nacionaliniu delegatu į ES Geriamojo vandens direktyvos pogrupį medžiagų klausimais. Pastaruosius dvejus metus H. Richteris spręsdamas įvairius klausimus, susijusius su skirtingų medžiagų tinkamumu geriamojo vandens tiekimo sistemoms aktyviai dalyvauja šiame pogrupyje.